Kokia graži žmogaus ranka,Kai kuria tokius darbus,
Kuriais galėtų puoštis visa Lietuva...
Tai moters, nuošaliame kaimelyje išaugusios ,
Sunkių darbų nualinta,
Bet taurią sielą dar atskleidusi
Ir išvagota gyslų-lyg puri dirva...
O, kiek žmogus pasiekti gali,
Nors jau raukšlelėm pasipuošęs veidas,
Pražilstanti juodų plaukų,
Švelnių lyg šilkas kupeta...
Kas glosto juos, kai vakare parėjusi
Po sunkaus darbo,
Vis laukia, kad priglaustų galvą
Prie mylimo peties,
Su šypsena norėtų būti sutikta...
O džiugesio akimirka atėjo-
Kiek daug sukūrė tavoji ranka!
Išliks ilgam siela kūrėjo
Darbeliuose, kurių nesugebėjo
Nutildyti gyvenimo našta.
2009
Daugiau apie Onutės Eigminienės darbus sužinosite pasižiūrėję
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą