2014 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Padėkos gniūžtė



Atnešiau baltą gniūžtę
Nuo aukščiausio Vilniaus kalno,
Nakties ramybę,
Šviesą žiburių, –
Tu dabar nematai,
Kokios čia spindi žvaigždės –
Kitoks dangus,
Kitokie saulės atšvaitai.
Čia krenta sausos snaigės,
Be jokio rūko,
Kokia tyra erdvė,
Pušis kiek pasiūbuoja ir nutyla,
O visas miestas – vieni žiburiai...
Kiekvienas lašas
Nuo juodų blakstienų
Ištirpsta ir nurieda
Per skruostą nejučia,
Paskui jį saulė rieda
Į mūsų tėviškę,
Kuri paslėpta tavo širdyje.
Pagauk, ištirps,
Kalėdų pasaką paseks...







Komentarų nėra: