2014 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Veidrodyje


Rita Mirskytė

Žiūriu į veidrodį, –
Jis sako tiesą,
Kai užsimerkiu,
Prieš akis – jaunystės kelias,
Lyg varpučio šaknis
Į gylį nusitiesia,
O viršuje – žalia banga,
Svajonė ir viltis.
Tai mano akys,
Kuriose dar neišblėso
Nei meilė, netgi šypsena...
Už veidrodžio – pavėsis;
Ruduo ar vasara,
Pavasaris, žiema...
Joks laikas nebaisus,
Kai būnam dviese,
Mano balta galva,
Tavo – žila...
Matau raukšles,
Jau neskaičiuoju – vagos bėga
Ir per kitas vagas,
Gyvenimas tenai pasėjo
Mano ir tavo minutes...
Oi, veidrodyje – mes.



Komentarų nėra: