2014 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Kada žinai, ramu



Paukštis, vos gimęs,
Mokosi kalbėti –
Prašyti kąsnio iš tėvų,
Paskui tik pradeda čiulbėti
Tą pačią giesmę – iš tėvų.
Gėlė nepradeda žydėti,
Kol nesubręsta pumpuras žavus,
Tada jau skleidžiasi iš lėto
Ir darosi kvapnus.
Bitėlė žino, kada jai skubėti,
Kai skrenda į laukus,
Nes reikia medų –
Tyrą, šviesų –
Laiku parnešti į namus.
Žiogelis groja smuikeliu –
Jam visada ramu,
Nes gal ir žino,
Kad jam ši vasara – jau paskutinė,
Daugiau nelinksmins jis draugų...
Taip buvo, bus,
Nors ir graudu.



Komentarų nėra: