2014 m. lapkričio 18 d., antradienis

Vaikai



Sukrautas žiedas
Turi sužydėti, –
Tokia vaikystė,
Nuostabiai graži:
Pavasario alsavimas,
Ranka paliečiamas,
Išsaugoma spalva širdy...
Ji – jaunas kraujas,
Gyslomis pulsuojantis
Kvėpavimu giliu,
Kai vėjas pabučiuoja,
Žiedelis skleidžiasi
Balandžio jaukumu,
Tik – be šalnų...
Keli ryto rasos gurkšniai
Ir lenkia galvą,
Nesulaukę vasaros žalios,
Ruduo ir ją pamiršta
Kas nužydėjo jau be jo.
Visų žiedų dabar jau gaila,
Tegu varvekliuose atsispindės
Jų atvaizdai prieš saulę
Ir po šaltos žiemos.


Komentarų nėra: