2014 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Akių kalba


Audra Fišer

Niekas nerodo kelio,
Jeigu žiemą sninga, pusto,
Bet nepaklystame ir randame savus,
Nes vienas visų takas – į namus.
O rudenį artėja debesis
Ir lyja lyja lietūs
Ilgai, be paliovos,
Kol ledas ims braškėti,
Dar laikas nesustos...
Iki pavasario žaliuoja rūtos,
Kvepia ir suskintos mėtos,
Virš stalo paveikslėlis
Motinos šventos,
Jos apsiauste žvaigdžių prisėta, –
Kaip tavo akys, – mėlynas dangus.
Galiu žiūrėti ir tikėti,
Kad laikas nesustos, –
Pavasarį žibutė iš po sniego
Atsistos.

Komentarų nėra: