2014 m. lapkričio 15 d., šeštadienis

Likusios šakos



Pavasarį susirenka paukšteliai
Ir tupiasi visi ant žydinčios šakos,
Išmargina ir giesmėmis pasaulį, –
Mažieji gieda nuoširdžiau,
Kad ir nekalbinami,
Net palesa iš vieno delno –
Žemės – motinos senos...
Per vasarą vaikai užauga
Ir skrenda sau ieškotis maisto,
Kur žalia, šildo saulė,
Palikdami tuščius lizdus...
Išbarsto iš jų samanas
Ir senus pūkus pagalvės,
Kur glaudėsi galva –
Mažų, senų,
Kur motina maitino, slaugė
Nuo įvairių skausmų...
Ruduo pirštus savo galanda,
Nuskynė ir žalius lapus,
O vėjas seka mylimus paukščius
Ir nuolat perspėja:
– Netūpkite ant svetimos šakos...



Komentarų nėra: