Rožės

Rožės būna visų spalvų:

Raudona, kaip ugnis,

Nusako meilę,

Kuri nudegina visus

Jau patį pirmą kartą;

Į pirmą pasimatymą ėjau

Su rože balta

Ir savo meilę brandinau

Iki auksinio žiedo,

Tikėjau, kad taip lemta.

Tikėdama ėjau ir per gyvenimą,

Visų spalvų rožes mačiau:

Vienos žydėjo,

Neliečiau, todėl ir neįdūrė

Jų aštrūs spygliai,

Nes buvo pasodintos

Už tvoros ir prie paparčių...

Rinkau tik nuostabius kvapus,

Mylėdama gėles,

Neskyniau daugelio,

Bet kankinausi, kažko laukiau;

Dabar visų žiedų turiu,

Bet ieškau paskutinio,

Balto balto.