2014 m. lapkričio 14 d., penktadienis

Atidengtos sėklos



Kol dar lapai žali
Ir sėklų nesimato,
Laja tokia tiršta, žavi,
Atrodo, kad nebus žiemos,
Medžių – be lapų...
Pavasarį nužydi,
Per vasarą prisirpsta vaisius,
O ruduo sėja į visas šalis,
Kiekvieną savo vaiką mato,
Palaimina geru žodžiu,
Kaip šilto vėjo gūsis papučia...
Vėjelio dvelksmas – tai atodūsis,
Kad sėkla savo vietą rastų, –
Ne ant akmens, kur samana žalia,
Net žiemą ir pavasarį...
Medis užauga ant akmens
Ir pakelia jį šaknys
Tik po daugel metų,
O reikia ir šiandien gyventi, –
Auginame užgimusius,
Suspėsime pakelti akmenį...



Komentarų nėra: