Kariui

Tėvynė – tai daina

Iš pačios žemės,

Ją girdi ir kiekvienas,

Kuriam rūpi laisvė, saulė.

Prarasi medį,

Iškirs ir mišką žalią,

Neliks lizdų,

Nebus paukščių giesmių

Tavo širdies kertelėje...

Sutelpa viskas

Į vieną žodį: „ Tėviškė,“

Kurią apginti gali

Vienintelė žmogaus valia,

Kad net ir vienas

Viską nugali ir gina iki paskutinio

Savo žemę,

O dainoje skamba svajonė

Iš lukšto skylančio paukštelio:

– Aš gyvenu, gimtine mano.

Kas iškrenta iš lizdo

Ne sava valia,

Dainuoja jam ir žemė.