2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Lakštingala



Lakštingala – jokia ponia,
Mažas, neišvaizdus paukštelis,
Bet gieda veltui miškui,
Kiekvieną vakarą užmigt neleidžia...
Tada ir girdisi toli,
Kai tyras oras – nė vėjelio,
Sustingusi ir lapija
Slepia nuo pikto vanago,
Kad nenuneštų jos giesmės
Ir nesulesintų lizde vaikams,
Nes mažas paukštis
Apsiginti juk negali...
Lakštingala tik pakartoja,
Ko mokė ją tėvai,
Dora ir pasigirti gali,
Ji nurenka vikšrus nuo medžių,
Ko kiti net nepastebi...
Kiekvienas paukštis kalba,
Bet ji prakalbina pakrūmę,
Kurioje auga jos vaikeliai.




Komentarų nėra: