2014 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Malda už gyvus



Dažniau galvoju apie gyvus, –
Mirę – jau laimingi,
Žemė šalta ir abejinga,
Ji priima visus,
O einantis suklumpa
Prie kiekvieno kryžiaus,
Kiekviena kryžkelė yra baugi.
Žmogus – ne medis,
Kurio lapai krenta,
Nes vėl pavasarį šaka atgis,
Mes keliamės ir atgailaujame,
Malda pripildo sielą,
Kai šventą žodį sakome –
Už gyvus ir savus.
Nukritusiam lapui neskauda,
Prapuola po sniegu,
O kas kiekvieno gyvo laukia,
Visko nesurašysi
Į maldos žodžius...
Tiktai po jos prašvinta
Ir auštantis dangus.



Komentarų nėra: