2014 m. lapkričio 22 d., šeštadienis

Sniego gniūžtė



Žiemos lengva ranka pabarstė
Snaigėmis takelį,
Nuo kiemo į laukus,
Ir papuošė egles Kalėdoms,
Apsupo visus baltu laukimu.
Suspaudė sniego gniūžtę
Ir metė ant kalvų,
Kur ji pataikė, pasipylė
Tiek daug žvaigždučių nuostabių.
Nutilo vėjas, dar nepusto,
Šaltis neturi kailinių,
Kiekviena snaigė limpa
Prie rankų vaikučiams,
Į kiemą bėga net nekviečiami.
Mamytei, tėčiui kliūva,
Broliukui – su kaupu,
Pirmasis sniegas šiltas,
Toks baltas ir purus.
Oi, pasimėtyti juk taip smagu!





Komentarų nėra: