2014 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Baltas akmuo




Akmuo nesensta,
Tik apsamanoja,
Kam skirta sudūlėti,
Nebuvo baltas ir iš prigimties,
Ant jo nepatogu ir pailsėti,
Nes sutrupa, kaip žodis,
Jei netikras, nešvarus...
Sustingsta ir lava,
Įkaitusi ir žaižaruojanti,
Nors ji – iš žemės vidurių,
O pastatai sugriuvę
Vis byloja,
Kad buvo žemėje
Raudono molio,
Jame ir akmenų...
Ir dainos skamba
Taip ilgai, vienodai, per šimtmečius visus,
O vienas pasikeitęs žodis
Pakeičia visą raidą,
Subyra senas jausmas,
Kaip lava, ir kas po juo...
Kas viską keičia?
Tik jaunas, karštas,
Kaip lava, bet ne akmuo...



Komentarų nėra: