2014 m. lapkričio 12 d., trečiadienis

Eglės turtai




Aš – eglė,
Keturių brolių, dviejų seserų,
Mažos pirkelės vaikas;
Sodelis augo pamažu,
Raškiau vyšnias ir valgiau...
Raudoni skruostai
Ne dėl uogų – saulės išbučiuoti,
Kiekviename kankorėžyje –
Daug mano vaikų,
Kaip šiltas vėjas
Galveles jų glosčiau.
Kiekvieną dieną
Išberiu žodžius – tai mano sėklos,
Kai kėkštas aplankys,
Pales iš mano rankos,
Jam savo grūdą atiduosiu...
Pragyvenau ilgus metus,
O mano turtas – gluosnis;
Jo ilgos šakos siekia vandenį,
Įbridusios ir šaknys,
Kur protėvių kapai,
Šventoji suvilnija,
Pavasarį pasiekia juosmenį,
Rudenį susirenka krankliai
Ir buria ateitį...
Ne jų reikia bijoti:
Varge gimei ir gyvenai,
Prie pliko kaulo reikia apsistoti...
Daug turtų galiu jums atiduoti –
Savo žodį.



Komentarų nėra: