2014 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Nenoriu sosto



Nebus net laiko pagalvoti,
Kai nelabasis atsiras šalia,
Jis gundys pažadais visokiais:
Šilkiniais rūbais,
Muzika švelnia,
Paskui ir auksu,
Paauksuota kepure...
Parodys ir auksinį sostą,
Kur atsisėsti gali
Vien karalius su pačia,
Aplink liokajai lankstosi
Ir neša dovanas
Iš tolimiausių uostų,
Kai prisiliesi, tapsi jų vergu
Netyčia, paslapčia,
Prarasi miegą ir svajonę,
Kuri ir buvo
Baltas perlas mintyse...
Pardavęs savo sielą
Gali ilgai neužsibūti soste,
Nes kitas laukia jau eilės.
Oi, nelabasis dirba ir nakčia.




Komentarų nėra: