2014 m. lapkričio 18 d., antradienis

Rudens aruodas





Rudens delnai
Visus grūdus surinko,
Dabar lukštena, trina,
O vėjas atskiria pelus;
Nėra ir kviečio, rugio, miežio
Vienoje varpoje po vieną,
Yra didesnių ir mažesnių,
Ant to paties stiebo – netgi ir tuščių...
Gražiausius pila į aruodą,
Maldami ragauja,
Kad būtų kietas, ne saldus,
Kurio vėtra nelaužė,
Prie žemės neplūkė,
Tarsi neklaužados,
Tas ir į stalą nukeliauja
Ir sėda su visais,
Kaip lygus tarp lygių...
Pakėliau ranką,
O pro pirštus man teka saulė,
Į akis patenka grūdas –
Skaistus spindulys,
Nulenkiau žemei galvą,
Vėjas pasėja žodį ir mintis...
Ir auga, auga, auga,
Su vieversiu kyla į dangų,
Kaip muzika senolių,
Paprasta, neįmantri
Ir negudri...





Komentarų nėra: