Pokalbiai su vaikyste

Radau kelius,

Kai dar žaliavo pievos,

Pramyniau ir takus,

Rasotą žolę papuošiau gėle,

Kur abu ėjome,

Prisiminiau vaizdus,

Jaunatvišką ir juoką,

Nes ten upelis visą laiką

Teka ir tekėjo...

Jau pamiršau vardus,

Su kuriais klasėje sėdėjome,

Tada neužrašiau, maniau,

Kad niekad neišbluks jų atvaizdas,

Net apie ką kalbėjomės.

Vaikystės draugas tas,

Kuris drauge vis ėjo,

O laikas taką gėlėmis

Ir akmeniu žymėjo.

Seno albumo nuotraukos pagelto,

Kaip rudens lapas,

Ir atmintį nupūtė vėjas,

Tarsi melodija, kurią seniai girdėjau.

Kas laukia vakaro,

Tam rytas neateina,

Upelis teka, kaip tekėjo...

Kam aš taip skubėjau?