2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Baltos gėlės



Rudens diena trumpa,
Kaip atmintis draugų,
Kurie retai aplanko,
Šiltesnio rūbo neturiu
Nei tavo geras žodis,
Žvilgsnis mylinčių akių
Pro debesėlį pilką...
Neglostyk, vėjau, man delnų,
Tu juos atšaldai;
Kaip liesiu beržo liemenį,
Plikas šakas, lapelį užsilikusį,
Jau tokį liūdną ir pageltusį...
Per tamsą pareinu,
Namo grįžtu,
Gėlėms parnešiau tyrą orą,
Pušų aromatą,
Pabyra žvaigždės nuo delnų,
Jas vėjas atpūtė
Ir darosi šviesu,
Nors žiemą kambarinės gėlės
Nekvepia.



Komentarų nėra: