2014 m. lapkričio 15 d., šeštadienis

Neverk manęs



Kiekvieną dieną – vis po žiedą,
Taip skleidžiasi gėlė.
Ji pasižiūri ir dėkoja,
Kalbamės abi...
Už tai, kad sodinau mylėdama,
Palaisčiau verkdama,
Kad laimės jai linkėdama
Atidaviau save...
Gležni lapeliai skleidžiasi,
Kaip ir mano diena,
Prisilietimai baugūs,
Kad nenukristų lašas
Ten, kur ne vieta...
Šalia kita jau auga –
Tokia švelni nakčia,
Lyg mano brolis, draugas,
Pažįstamas, bet kas...
Kiekvienas vietos prašo,
O aš – tokia lengva,
Kaip vienas šiltas lašas, –
Nukris žiedelis margas,
Liksiu vieniša...
Neverk manęs.



Komentarų nėra: