2014 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Ukrainos kariams



Juodasis Vilkas foto

Nuo seno mūsų žingsniai
Per tuos pačius kelius girdėjosi
Ir mūsų siekiai tiek panašūs,
Nes esame Europos vidury
Niekas nelaukė priešų,
Bet jie ėjo
Ir taip mus apjungė istorija ir ateitis.
Karo lauke – kitoks gyvenimas,
Po karo – suniokota žemė,
Žmonės ištremti
Ir badas vejasi vaikus,
Pakelėje numiršta dideli.
Pro kulkų dūzgesį
Tik vieną žodį išgirsti:
– Sūnau, save pasaugok,
Tu toks man reikalingas.
Broleli, mano broli,
Sugrįžk Tėvynę gynęs,
Nes man vienintelis esi.
Kas jus dabar ir kokie žmonės
Pastatė prieš kulkosvaidį
Taikos metu?
Bedieviai, svetimi.



Komentarų nėra: