2014 m. lapkričio 11 d., antradienis

Blogio užkalbėjimas



Neliesk žaizdos,
Kol ji nesurandėjusi, –
Paraus kaip kraujas ir gilės, –
Priglausk gysločio lapą,
Papūsk į ją, kaip šiltas vėjas...
Gal padės?
Kraujažolės žalia šaka
Marink, jei skauda,
Aprišk baltąja skepeta,
Mamos austa,
Kalbėk burtažodį, kaip dar kalbėjo,
Prieš daugel metų
Prosenelė ausdama,
Dabar ji – danguje...
Tada neatsivers.
Kas burtais netikėjo, tas nesupras,
Kaip skauda vėjui,
Kai drebina šakas...
Kodėl širdis taip sudrebėjo?
Žaizda netyčia atsivėrė,
Negyjanti, gili žaizda rudens...



Komentarų nėra: