2014 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Išgirdau šauksmą




Tu man – balta žuvėdra,
Sapnas iš toli,
Tavo kalba – tai klyksmas
Nuo Baltijos bangų.
Lenkiuosi ir semiu
Vien sūrų vandenį...
O ten – gal ašara riedėjo,
Todėl taip ir sūru?
Prie šalto molo pasirėmęs
Akmenėlius renku
Ir sudedu ant smėlio
Tik tavo vardą
Ir vieną žodį, „ mylima“,
Tave prie savo mažo laivo,
Tarsi gyvenimą, šaukiu.
Po dešimt ir po dvidešimt
Bus vis tas pats –
Gėla praradusių, neišgirstų, –
Kaip ir mano dalia, –
Našlių.


Komentarų nėra: