Vėlinių praregėjimai

Kaip gera pasvajoti,

Kada už lango jau tamsu,

Žinau, kad rytas,

Saulėtas, o gal miglotas,

Bet vis tiek bus...

Taip laukia motina ir tėvas

Negimusių vaikų,

Sukrauna kraitį dukrai,

Nuperka žirgą būsimajam sūnui,

Nepaiso, kad žabangos

Ant daugelio kelių...

Lopšinę jie išmokę

Jau iš savo tėvų,

Dabar belieka lopšį

Statyti ant grindų,

Pakelia aukščiau žemės

Papuošdami šilku...

O kur keliauja gimę?

Per žemę, be kraštų,

Ji apvali, kaip saulė,

Spindi, mainosi

Visų spalvų spektru –

Tėvų, vaikų, visų...

Išeina, kada kelias baigiasi,

Į šviesą, kur saugu.