2014 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Močiutės pamokymai



Tai, kas skaniausia,
Duodame vaikams,
Saldainį, žaislą,
Pamokome pasidalinti,
Pasiūlo ir tėvams, seneliams,
Jei vaikas supratingas...
Auga gėlė ir žydi,
Nereikia jos nė mokyti,
Tiktai palaistome tą žemę,
Ant kurios ir stovime,
Bet esame visokie
Laimingi, nelaimingi...
Užaugę tik suprantame,
Kiek daug visko nemokame:
Nuvysta gėlės nepražydusios,
Vaikams ir dantys skauda,
Pakampyje jau mėtosi
Užmirštas žaislas,
Visai nereikalingas.
Ar senas vaikui pasakys,
Kada pavargsta,
Kai rankos jo pakelti nebekyla?..



1 komentaras:

Remigijus Pankevičius rašė...

Kai augau, brendau, auklėjo mane senolė žemaitė Juzefa. Mes daug su ja kalbėjom ir apie pirmą, ir apie antrą pasaulinius karus. Apie rusų ir vokiečių kareivius: beje, vokiečiai buvo geresni, nes už priverstinai atimtą kiaulę sumokėdavo, nors ir infliuojančiomis markėmis, o rusai kiaulę tiesiog atimdavo. Tiek daug iš tų močiutės pamokymų galima sužinoti, reikia tik mokėti klausytis.