Akmuo

Kilnoja žemė akmenį;

Pavasarį – į saulę,

Per vasarą augina samaną,

O rudenį jį dengia

Nuo šalnos,

Kalnai suskyla

Ir akmenį paleidžia

Atgal į slėnį,

Kad sugrįžtų žemei,

Išgrįstų savo kūnu upelius.

Iš akmens – kirvis,

Sunkus svertas,

Statant piramides

Ir paprastus namus,

Jis, pririštas prie svirties,

Pakelia vandenį iš gilumų...

Vėlinių naktį,

Prie akmens paminklų,

Dega ugnis,

O širdyje gėla,

Tarsi sunkus akmuo.