Tik-tak-tai dar viena sekundė,
Praskridusi gyvenimo keliu,-
Tai mano prarastoji laimės gervė
Nuskrido vienadieniu drugeliu.
Neatsigręšiu, nepašauksiu-
Tarytum tylų LAIKO aidą
Kažkur pradingstantį girdžiu,
Nors pro dangaus švininį skydą
Dar saulės spindulį jaučiu...
O pievos gėlės taip ir neužgydė
Sunkių kaip debesys minčių.
Kiek tą sekundę liko nedarytų
Darbų ir lūkesčių, net pažadų...
Tarsi vijokliai kojas apsivijo,
Oi, painiai per žoles brendu.
Tik-tak ir vėl kita nuskriejo...
O ko nepadariau, jei liūdime abu?
Galbūt to laiko neprikėliau,
Kuriuo galėtume dar džiaugtis
Būdami kartu, todėl viena
Vijoklių pievomis einu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą