Lietuvos Pilėnai

Kalnai, kalneliai,
Girių tamsūs slėniai,
O ant kalnų laužai-
Jie perspėja, kad priešas,
Nemunu jau persikėlęs,
Ir slenka čia tarsi juodi varnai.
Medinės pilys-aplink šaltinėliai
Subėga-slėnyje viena vaga.
Toliau jau į upes nubėga
Pasislepia po šaknimis,
Kur žirgų kojoms-spąstai,
Jeigu naktį priešas pasikėlęs
Bandytų pulti-būtų pasala.
-------------------------------------
Kol kas ramu ir menėje suėję
Pilėnų vyrai aptaria planus,
Kaip dar sutvirtinti pilies
Didįjį tiltą ir ąžuolo vartus.
Kiek akys mato, tiesias slėnis:
Reikia išdėstyti miške būrius,
Jei kiltų mūšis, greitai galima
Tarp medžių pasislėpus
Tik jiems vieniems težinomus
Sujungt siaurus kelius.
-------------------------------------
O po deglais mergelės jaunos sėdi
Ir verpia sruogas balintų linų-
Reiks marškinius pasiūti,
Jeigu prireiks, aptvarstyti žaizdas,
O pakulas šalin padėti-
Jos tinka vyrams po balnu.
Skaitveidė Miglė pakelia akis-
Parausta skruostai...seniai ji nuotaka
Ir sutarta su abiejų tėvais,
Kad vasaros pabaigoje,
Kai šaltis dar nekausto upių,
Jiedu su Jovaru pas žynį eis.
-------------------------------------
Ilgai nemiega vyrai ir mergelės-
Iš rūsio atneštas saldus midus,
Garuoja šiupinys iš molinių puodelių;
Aplinkui miškuose ir briedžių,
Stirnų ganosi kasdien būrys.
Saldžiu miegu užmigę tik vaikeliai-
Per visą dieną žaidė karą jie kieme...
----------------------------------

Jau ryto miglose miškai paskendo,
Nusčiuvęs naktį vėjas neša aidą
Per lygius, vis dar žaliuojančius laukus-
Tarsi prie užtvaro žirgas sužvengė,
Pajutęs svetimą atjojant iš toli...
Sukilo vyrai, žirgus pabalnojo-
Tai netikėtas ženklas,
Kad kryžiuočiai jau arti
Ir per miškus jau prasibrovę,
Panoro plėšti, deginti pilis.
Nekiek ir turtų čia Pilėnai prisikrovę-
Tik darbštūs žmonės kaupia per metus.
-------------------------------------------------
Neliko pilyje gynėjų- žūtbūtinei kovai stojo,
Kas pakelia kirvius, kalavijus,
O pilyje tik moterys-bernelių žmonos,
Glėby suspaudusios mažus vaikus.
Kaip ilgai slenka valandos ir dienos,
Kai nežinai , kokia baigtis,
Ar grįš iš mūšio lauko į Pilėnus
Jaunasis Jovaras, vyrai kiti...
---------------------------------
Kryžiuočiai spiečiasi visai prie sienų,
Didysis tiltas užimtas, kas juo sugrįš?
Ir Miglė kelia deglą, perspėja:
Keliai jau atkirsti, neliko nieko,
Kas saugotų vartus, menių duris.
Pilėnai laužu užsiplieskia,
Kai paskutinei maldai iškelia rankas...
Dievai palaimina-per klonius driekias
Su dūmais susimaišiusi migla.
--------------------------------
Kryžiuočiai išsiskirstė nelaimėję,
Nors nugalėjo susivieniję tautas.
Daug buvo šiam krašte tokių Pilėnų,
Bet liko amžiams Lietuva-kaip legenda.
2009