http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Urvena
Klausausi vasarą,
Kai karštą, tvankią dieną
Ant akmens prisėdu,-
Upeliukas alma;
Kaip vandeny paskendus lapija
Šešėliais raibuliuoja
Ir plaukia į saulutę
Neryžtinga srovele.
Kaip atneša kvapus iš pievų,
Kur tupiasi drugiai
Ant žolynėlio ilgo stiebo,
Kaip vakarais dar varlės kurkia-
Gaudo uodus, museles...
O sausą vasarą vanduo nebėga-
Tik sučiurlena šaltinėlis
Ir pripildo duobutes.
Laimingi miško žvėrys,
Jei pirmi prie jų atbėga
Ištroškę gerti, klausosi,
Ką kalba upeliukas,
Kanopom kaukši akmenį-
Tą patį, ant kurio ir aš prisėdu...
Ir paliečiu stiklinį,
Raibuliuojantį saulutės žiedą-
Visai šalia įmintos stirnų pėdos,-
Kaip mano mintys,-prie akmens...
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą