Kiekvieną vasarą
Birželio vidury
Jazminai kvepia
Ir plaikstosi kvapai
Pro atdaras duris-
Juk šiuo metu
Mes atsisveikinom
Visi vaikai su tėte,
Dabar tiktai dažnai
Iškyla atmintis...
Jau mūsų ne visi
Ir nebėra dėl ko stebėtis,
Nes laikas bėgo pro akis,
O kaip dažnai
Mums trūko tėtės,
Tiesaus, bet gero žodžio
Iš daug ko mačiusio
Kaimiečio patirties.
Pristigome ir pasakų,
Kurios mus mokė
Gerumu tikėti-
Jos buvo sekamos,
Iš lūpų ir širdies.
O buvo taip seniai-
Tai pasakos pradžia,
Kurią turi mokėti...
Dabar kas jas kartos
Ir jo žodžiu tikės?..
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą