Įsisiūbavo šalti lietūs-
Taip seniai nebuvo.
Išteš juodoji žemė,
Nesulaukusi saulutės
Ir lakštingala nutils...
Prie nuokalnių sužėlė
Apleisti pūdymai,
Žemyn nuslydo nuošliaužos
Nuo žvyrkelių seniai.
Tokia nyki tikrovė-
Sumaištis pasauly tvyro,
Norisi bėgti nuo žmonių,
Kad nereikėtų aiškintis,
Kodėl suku akis į šalį,
Kai sutinku ir kitą-
Nelabai kam reikalingą
Ir nieko jam padėti negaliu.
O kur tada užuojauta,
Jeigu ir pats jautiesi nelaimingas...
Tokia vienatvė sliūkina
Su šaltu lietumi.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą