Tos kryžkelės, kai prieini,
Ir pakelės pylimai,
Lyg nubarstyti lauko gėlėmis;
Dažnai pakrypusios jau žymės,
Išblukę žodžiai arba pakeisti...
Toliau vingiuoja
Lyg neužbaigti arimai
Upeliai, saulės nutvieksti.
Kai kur dar kryžiai
Neseniai statyti rymo-
Senieji buvo nuversti...
Prie naujos kryžkelės
Juk visada ilgiau sustoju,
Kol perskaitau, kas čia,
Kas liko už ribos-jau praeity,
O jeigu nebėra rūpintojėlio,
Kryžiaus ženklą
Keturi keliai atstoja...
Senoji kryžkelė mielesnė,
Nes keliai, jau mano kojų
Daugel kartų praminti,
Ir kryžiai lengvesni savi.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą