Raseiniai

Kada saulutė atmintį nutvieskia,
Į praeitį dažnai grįžtu,
Kai studijų laikais,
Senų žmonių dainas išklausę ,
Susėsdavom žolėj ant pievos
Vakarais tyliais...
O kaip norėjome žodžius
Labai senus išgirsti
Iš vietinio senolio lūpų
Ir kokie keisti apyvokos daiktai;
Kaip į Ameriką laimės ieškodamas
Tarsi klajūnas jis užsuko,
Bet grįžo ne su auksu,
O su meile tėviškės laukams
Visiems laikams tiktai.
Raseinių kraštas man

Visam gyvenimui paliko-
Maironio ir senolio dainos
Su lietuviškais miškais.
2009