Taip metai nužingsniavo
Tūkstantį pėdučių-
Diena-tai naujas širdies tvinksnis,
Ir ką matau, ir ką girdžiu.
Prisėdu tik trumpai,
O iš kažkur atbėga
Paslaptingas laiko ritmas
Ir pina į eilėraštį žodžius...
Kas atminty arčiau gyvena,
Priglusta meiliai prie peties;
Prisiminimai ir seni,
Dar taip gyvi, dar vis rusena
Tarsi ugniakuras minties.
Ir kalbina draugai, kaimynai,
O kartais ir pažįstami mažai,
Ir svetimi...net vardo nesužino,
O jaučiu šilumą kiekvieno,
Kuri ir atveria duris plačiai-
Į tūkstantąjį mano pėdsaką
Nesidrovėk, užeik.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą