Kada silpnesnis ar mažesnis
Ranką man ištiesia,
Žiūriu į sąžinės akis,
Šaukiuosi ir dangaus,
Kad tik pagelbėti galėčiau-
Tokia stipri tada jaučiuosi,
Nes dar pati iš nieko neprašau...
Juk visada kitam geriau
Gerumą dažniau paaukoti,
Pagalbos ir malonės neprašyti-
Net ir iš dangaus...
O danguje suieškau savo žvaigždę,
Ilgai žiūriu, nors vardo nežinau-
Džiaugiuosi, kad šiandien nekrito,
Nes jokio ypatingo noro
Dar nesumąsčiau...
Taip noriu šiandien tau
Lyg laumžirgį su visa pieva
Ir kasdienybėje padovanoti,
Kad mums abiems
Gal būtų kiek geriau.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą