Motinų dalia

Žalioji vasara, saulutė spindi
Ir debesėliai randa kelią į namus.
Pušų šakelėse nauji spurgeliai švyti-
Jau vakaras, mėnulis plaukia dangumi...

Kasmet vis tuo pačiu metu pražysta,
Patupdo naujose šakelėse vaikus-
Tarsi paukšteliai glaustosi ir krykščia,
Atradę motinos rankas, namus.

O ji tik laukia, žiūri, kaip jie auga,
Ar šilta, girdo juos dažnai lietus...
Ir naktimis galvoja, mažutėlius saugo,
Kad būtų gera, visada saugu, ramu.

Dainuoja vėjas šakose lopšinę,
Rasa nukrenta nuo saulutės spindulių-
Praeina vasara, žiema ir motina nežino,
Kur nunešė likimas jos vaikus...

*******************

Medeliams kiek lengviau, jie vėl pavasarį
Sūpuos šakelėse naują gyvybę.
O man sunku, kai nematau šalia
Savų, pasklidusių pasaulio pakrašty.
2008