Pasirinkau, atrodo, lygų kelią,
Ramybės uostą, snaudžiantį
Čia pat, tylioj nakty...
Pasilenkiau prie veidrodinio delno-
Suspindo žvaigždės, o dangus toli.
Taip visada-vis ieškau ir klajoju,
Tiek metų veltui praradau;
Gal peržengiau, ko nemačiau
Po savo kojom- juk spindulys
Dažnai šviesus toliau...
Suplukusi tik prie akmens sustojau,
Ramybės kranto taip ir neradau-
Pliuškenasi banga prie mano kojų,
Kaip akmeny klajonių dienraštį rašau.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą