Net akmenys žole
Ir samanom apauga,
Jeigu pasiekia saulė
Ir lietaus šventa ranka;
Palaisto debesys atplaukę-
Taip auga akmenys,
Iš žemės keliasi galva...
Akmuo ir savo kalbą turi-
Kaip skamba kalamas
Ir trykšta žiežirba karšta,
O kiek jėgų, kai pasižiūri
Man į akis senovė...
Kokia esu prieš jį menka.
Pasauly viskas subtilu,
Gražu, tauru ir šventa.
Apsidairau-gamta gyva,
Net akmenys gyvi
Ir vaikučius-smiltelę myli,
Kokia darna-
Gyvenam žemėje visi.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą