Dirvonai geltonuoja nuo žirnikų,
Nuskrido iešotis namų
Mažyčiai parašiutai-
Tai lengvi pienių pūkai
Ir krauna sėklas pakelės žilvičiai,
Nors nemačiau kaip dygsta
Jų maži vaikai,šakos-daigai.
Takelis siauras į ganyklą,
Kur ganosi negausios bandos-
Beverčiai tapo gyvuliai...
O žemdirbys sau vietos nesuranda-
Išnyko kaimo seni papročiai.
Kiekvieną baimina neramios kalbos:
Bus dar sunkiau-ir vėl blogai,
Taip gyveni ir nežinai, kas toji laimė,
Kada pasikeitė buitis, darbai,
O žmonės keičiasi negreit...
Tada kita karta ateis.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą