2009 m. birželio 1 d., pirmadienis

Mano lapai



Kasdien kažko vis laukiu,
O ko, ir nežinau dažnai.
Kažin, ar ąžuolas palaukėj
Nebijo debesų-audros,
Kaip aš-kitos dienos...
Geriau žiūriu-lapas užaugo,
Vėl skleidžias pumpuras naujai...
Ko man liūdėti-juk turiu vaikus
Ir artimuosius, draugą;
Pasaulį prieš akis-ir mažą kiemą,
Į kurį sueina mano ir kitų keliai.
Verčiu kasdien kitokį savo lapą-
Turiu tik tiek, kiek įrašau jame...
Klausausi ąžuolo, kuris tarytum sako:
-Išskleisime šakas ir būsime drauge."
2009

Komentarų nėra: