Tiršti debesys

Augina ąžuolas giles
Ir nesužino, kur jos dingsta,
Bet vėl į juodą žemę mes-
Kitaip ir ąžuolai pradingtų...
Ne nuo darbų, kasdienių ir naujų,
Senatvėje pečiai nulinksta.
Ne nuo ligų-dėl nemigo naktų
Dažniausiai paakiai pabrinksta...
Kada pabąla smilkiniai,
O rūpesčiai vis tiek nedingsta.
Ne dėl savęs, tai dėl vaikų-
Pačiam mažai ko ir bereikia...
Sugrubus ąžuolo šaka,
Kai neatlaiko vėjo, ir nulūžta,
O rūpestėliai plūsta lyg banga
Pro debesų juodųjų kalną tirštą.
2009