Pasikartojimai 2017 m.
O, kokie aukšti ir statūs
Aukštaitijos upeliukų skardžiai:
Parimę ošia uosiai ir žali klevai,
O virš galvos dangus beribis-
Teškenasi bangelės lapų atšvaitais...
Prieš lietų medžiai taip nurimo,
Kad girdisi, kaip zyzia
Įkyrūs mašaliukai ir uodai,
Kaip skruzdėlytės vikriai dirba
Po pūvančiais išvirtusiais kelmais.
Čia pat į skardį įsirausęs
Upeliukas pritaria ir virva
Ir graužia, verčia vėl šaknis naujai;
Senieji aimanuoja, bet nepasiduoda-
Pievutėse vėl šypsosi nauji daigai...
Per vasarą papildysiu jausmų aruodą-
Gamta pagausina ne tik, kas žalia,
Nes vienas mirksnis, ir žiema ateis.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą