Per lygumas ir klonius
Tiesias mano kelias,
Aplenkia kalnus ir daubas,
Bet kartais upės prieš akis
Sužybsi lyg liepsnelės,
Gurgena, šniokščia-pyksta,
Sustojusi žiūriu į jas...
Tada parodo visą savo galią-
Kokia srovė saulėteky graži,
Kai pamatau nušviestą kelią,
Kuriuo ėjau ir einame visi...
Ir upėje vanduo-tai kelias,
Tiktai kraštai jo lankomi
Kiek platesni, akiračiai tolimesni
Ir nesustabdo niekas,
O kojos mano,
Nors ir įbridusios į srovę,
Nubėgt vis tiek negali
Taip toli...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą