Raštas-į raštą

Išmokom dėlioti raides,
O raštas vis eina į raštą-
Raštuotos lovatiesės,
Austos mamų, jau menkos
Ir pamirštos-tulpelių raštais...
Raštuoti net rankšluosčiai,
Kraičiui skirti, jau nugulė
Stalčiuos senųjų kamodų-
Primargino ašaros karštos.
Ant pagalvės guldė
Jau daugel kartų-
Išbluko išmarginti raštai.
Kur svečias garbingas
Dabar atsisės?..
Už stalo be staltiesės-
Tarsi nekviestas, iš krašto...
O ausdavo staltiesę ligi aušros,
Saulelėmis puošdavo,
Kryžiais, žvaigždelėm,
Kad duona spindėtų dora ,
Nuo pat prigimties lig mirties,
Kai ant stalo padės...
Kaip raidę, brangesnę už auksą.
2009