Kokie jau dideli vaikai-
Seniai seniai užaugę,
Bet dreba ir dabar širdis,
Kad nepaslystų savo kelyje,
Turėtų gerą draugą,
Kuris bent šiltą žodį pasakys...
Kokie nenuoramos išauga-
Didžiuojasi savų vaikų turį,
O man atrodo, kad jų rankos,
Dar nepatyrusios kraujosrūvų,
Per daug švelnus dar delnas,
Ar sunkią naštą atlaikys?..
Kažką skaudaus man ašaros išplauna,
O jie santūrūs- vyrai dideli.
Kaip sutalpinti širdyje
Pasididžiavimą vaikais ir meilę,
O laimė vaikšto be manęs,
Kažkur labai toli...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą