Joninių rytas nuostabus,
O laužą uždegė saulelė.
Pirmąjį spindulį sušilusį
Į delną pagavau
Ir nešiu į ugniakurą,
Kurį širdis kūrena
Ir bėga, kyla lig dangaus-
Iš mėlynųjų dūmų
Su eilėraščiais nebaigiamais.
Per visą ilgą dieną
Saulei plaukus glostau,
Ji rieda į padangę vis aukščiau,
Paskui apsigręžia ir skuba
Tarsi laikrodžio švytuoklė,
O spindulį delne tebelaikau...
Kai saulė nusileis,
Jį perduosiu vaikams-
Tegu jie tęsia šios dienos
Saulutės kelią šviesų,
Kuriuo ir aš ėjau...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą