Ar galima pabėgti nuo minčių,
Kurios nereikalingos ir kankina;
Kaip pasislėpti nuo žmonių,
Kuriems gal artimas jauties,
Bet atvirumui, geram žodžiui
Laiko taip dažnai pristinga...
Ir nusipurtau nuo minties,
Kad nevalia iš pareigos atjausti.
Gal išklausyti, gero palinkėti?
Ne su visais gali ir pats taip jaustis...
Ir pasimokau iš mažos žolės,
Kuri ant tako vis žaliuoja,
Kai atsitiesia po lengvo lietaus,
Nors taip dažnai ją mindo kojos...
Tada be priekaištų nusišypsau-
Visų veidai nuo šypsenos nušvinta.
O, ne laiku gal šiurkštų žodį pasakiau,
Jeigu tamsi mintis tarsi šešėlis krinta.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą