Sako, dar prieš Mūsų Erą
Prie Baltijos krantų
Gyveno Baltų gentys-
Išliko kapinynai
Gal pradas ir gyvenviečių senų...
O kur ta Lietuvos širdis,
Iš kur taip vienijosi,
Kad apsisaugotų nuo priešų;
Prie vieno aukuro
Gal ir laimėjimus atšventę
Vėliau pasklido
Ir Europos pakraščiais...
Net ir Karaliaus Mindaugo
Didingą karūnavimą atšventę
Dar nežinosime tikrai,
Kokias žemes tada jis valdė-
Išliko nuotrupos
Lyg po pasaulio pamatais...
Kiek kartų Žemaitiją
Pardavė, už kalaviją keitė
Ir trakuose vėl kūręsi,
Kur neprieinami miškai;
Į mūrines pilis medines keitę
Lietuviai buvo nenugalimi kariai.
O tūkstantis-ir daug, ir maža
Žemėlapį pakeičia greitai,
Jeigu jėgos su stipresniu
Kovoj stingi...palieka gražios,
Nepatikrintos legendos,
O paprastas žmogus dar gyveni
Su Lietuva ir lūpose, širdy.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą