http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Susitikimai?uc=3Prie vieno stalo renkasi
Iš Anykščių senoliai,
Kuriems ne svetima
Amžius išbandžiusi
Poezijos šventa kalba;
Jų lūpose prabyla
Net gimtieji kloniai
Ir byra žodžiai lyg lašai
Į juodą žemę su rasa...
O kiek iškentę vargo
Šie nuoširdūs žmonės.
Poetai-ne moksliukai,
O iš savo prigimties-
Klausai ir girdisi,
Kaip želia vasarojus,
Kaip upeliukai teka
Tarsi iš pačios širdies...
Tada su jais drauge
Taip gera-savimi jauties.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą