Kaip šiandien sveikint Lietuvą norėčiau
Prie naujos medžio gryčios,
Iš karklo suręstų žalsvų vartelių
Su juodos duonos kepalu
Ir baltos druskos žiupsneliu,
O savo rankomis pintoj kraitelėj
Prieš saulę dar spindėtų
Išrūgusi sula, saldus midus.
Tada prijos jaunas bernelis
Ant juodbėrėlio prie namų,
Nukels kepurę prieš seselę-
Kaip buvo tūkstančio gal metų
Dainose minėti papročiai senų...
Jau Saulės, Žalgirio kapeliai
Apaugo atminties žalia žole-
Prie jų priskridęs ir pašto karvelis
Nei vieno vardo nesuras...
Jau daug vėliau prabilo K. Donelaitis
Skambiu lietuvišku žodžiu
Ir S. Daukanto miškai, giraitės
Neprikelia iš užmaršties datų tikslių.
O lenkų, vokiečių istorijos tik mena,
Kiek nutikimų ir su Lietuvos vardu,
Kad Mindaugo kilni karūna
Neatnešė taikos-vis su kardu...
Dabar kitaip žmonės gyvena,
Bet vėl istorijos skaudi klaida,
Kad švęsdami savo tautos gyvenimą,
Pasklidom po pasaulio svetimas žemes.
O kaip prie savo vartų grįšime, kada?..
2009
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą